@ISIDEWITHKlausimaimokslasprieš 8 mėn

Ar ES turėtų daugiau investuoti į savo kosmoso tyrimus ir palydovų programas?

Padidėjęs investavimas į kosmoso tyrinėjimus galėtų skatinti technologinę inovaciją ir strateginę nepriklausomybę. Pritarėjai tai mato kaip mokslinio žinojimo ir ekonominio potencialo plėtojimą. Priešininkai kelia klausimą dėl prioriteto ir efektyvumo palyginus su žemės problemas.

Atsakymų Apžvalga

190 Danija rinkėjų atsakymų rodikliai.

60%
Taip
40%
Nr
60%
Taip
40%
Nr

Istorinė Parama

Palaikymo tendencija laikui bėgant kiekvienam 190 Danija rinkėjų atsakymui.

Įkeliami duomenys...

Įkeliama diagrama... 

Istorinė Svarba

Tendencija, kokia svarbi ši problema 190 Danija rinkėjų.

Įkeliami duomenys...

Įkeliama diagrama... 

Kiti Populiarūs Atsakymai

Unikalūs atsakymai iš Danija rinkėjų, kurių nuomonė peržengė pateiktus variantus.

Naujausios Naujienos

Sekite naujausius "Kosmoso tyrinėjimas” naujienų straipsnius, kurie dažnai atnaujinami.

 @ISIDEWITH pateikta…2 mėn2MO

NASA 100 milijardų dolerių Mėnulio misija niekur nedingsta

Yra vyriausybės švaistymo atvejų, o yra ir NASA „Artemis“ programa.Daugiau nei pusę amžiaus po Nilo Armstrongo didžiojo žingsnio žmonijai, „Artemis“ buvo skirta nusileisti astronautams ant mėnulio. Iki šiol ji išleido beveik 100 mlrd. dolerių, niekas nepakilo į orą, tačiau jos sudėtingumas ir neįtikėtinas švaistymas vis dar auga. Kitas JAV prezidentas turėtų visiškai pergalvoti programą. Kaip žmogus, labai gerbiantis mokslą ir tvirtai remiantis kosmoso tyrinėjimą, kuo daugiau sužinau apie „Artemis“, tuo labiau tapo aišku, kad tai yra milžiniškas mokesčių mokėtojų pinigų švaistymas.Problemos prasideda nuo misijos, kuri yra labiau politinė nei mokslinė. Mėnulyje yra mažai to, ką žmonės gali padaryti, ko negali robotai. Technologijos nuo 1969 metų labai pažengė, švelniai tariant. Mums nereikia dar vieno žmogaus ant mėnulio, kad rinktų akmenis ar atliktų mokslinius matavimus.Ir žmonių nusileidimo ant mėnulio kaštai - ir planavimas jų galimam gelbėjimui, jei kiltų komplikacijų - yra tikrai astronominiai.Norint suprasti švaistomų lėšų lygį, pamirškite 1 mlrd. dolerių vertų kosminių kostiumų, kurie dar nebuvo pristatyti. Tai yra niekis palyginti su raketos, vadinamos Kosminės starto sistemos, kaina.NASA auditoriaus įvertinimu, programa iki šiol išleido 23,8 mlrd. dolerių.Kiekvienas startas tikriausiai kainuos bent 4 mlrd. dolerių, keturis kartus viršijant pradines įvertinimus.Tai viršija privačiojo sektoriaus kaštus daugybę kartų, tačiau ji gali paleisti tik apie kartą per dvejus metus ir - skirtingai nei „SpaceX“ raketės - negali būti pernaudojama. Net jei Kosminė starto sistema bus baigta, yra vienas trūkumas: ji neturi pakankamai galios iš tikrųjų nusileisti kam nors ant mėnulio, bent jau ne jos dabartine konfigūracija.Vietoje to ji į orbitą nuleis savo kapsulę, vadinamą Orionu, į tą, ką vadina artimai tiesiogine halo orbita. Čia kapsulė - kuri, nepaisant į ją pilamų 20 mlrd. dolerių, šiuo metu turi defektuotą šilumos skydą - turi susitikti su nusileidimo kosmoso laivu, kuris tada paims astronautus į mėnulio paviršių. Ir nusileidimo kosmoso laivo iškėlimas į orbitą, prieš jį galima būtų paskatinti link mėnulio susitikti su Orionu, yra pats sudėtingas procesas.